Organizmo gleivės

Kokius augalų mišinius vartoti, norint iš organizmo valyti susikaupusias gleives? Kokie augalų mišiniai
valo kraują? Štai tokia tema 2022 m. gegužės 10 d. Facebook platformoje gyvai kalbėjosi Arbatos
Magijos įkūrėjas Ramūnas Daugelavičius ir holistinės medicinos atstovė Dalia Rukienė. Pokalbio įrašą
galite rasti štai čia: https://fb.watch/d24pj7m1SA/ O tiems, kurie mieliau skaito, nei žiūri, pateikiame jo
rašytinę versiją. Malonaus skaitymo!


Gleiviu savybės


Pirmiausia reikėtų pasakyti, jog gleivės nėra blogas dalykas, kurį reikia išvalyti iš mūsų organizmo.
Svarbu yra pažinti gleivių savybes- lipnumą ir tepimą. Lipnumas gali stabdyti skysčių cirkuliaciją
(tekėjimą), ir tai yra neigiama gleivių savybė. Bet taip pat gleivės sutepa, saugo visas gleivines, ten, kur
nėra odos – tai labai svarbu mūsų organizmui. Reguliuoti šias savybes mes galime mitybos (tame tarpe
mitybos augalais) pagalba.

Sezoniškumas


Pagal Tibeto mediciną žmoguje esantys skysčiai vadinami bendru vardu – geltonieji skysčiai. Kraujas yra
raudonas. Limfa ir gleivės yra gelsvos spalvos, kiti skysčiai yra bespalviai ar balti. Jie labai svarbūs. Jais
pernešamos medžiagos, maitinami audiniai, ir per juos vyksta šalinimas. Todėl požiūris, jog gleivės iš
esmės yra blogos, yra klaidingas. Jos yra svarbi geltonųjų skysčių dalis.
Į organizmo valymąsi svarbu pažvelgti sezoniškai. Dar vis gyva nuostata, kad valytis reikia nuolat, svarbu
mažinti maisto kiekį ir valgyti liesą maistą vengiant riebalų ar bulvių visada, visais metų laikais. Ne
visada taip...
Sezonas žiema pasižymi stagnacija, šilumos kaupimu ir išlaikymu, trumpesniu aktyvumo periodu.
Vyrauja pasyvumas ir kaupimas. Kaip gamtoje, taip ir žmoguje. Šiuo sezonu naudingosios maisto
savybės – sunkumas, riebalingumas, aliejiškumas, tepimas, šildymas. Riebalai, be abejo, kuo
primityvesni, nerafinuoti. Druska šildo virškinimą, ir tai yra gerai. Penki juodi pipiriukai sukramtyti prieš
valgant – puikus receptas žiemos virškinimui, aišku, ne tulžies tipo žmonėms, kurių virškinimas ir be to
puikus. Bendrai, žiemą kūrenam virškinimo ugnį geromis malkomis.
Pavasaris. Šaltąją pavasario dalį maistas išlieka šildantis pirmame ar antrame laipsnyje, bet ne
kaitinantis. Pavyzdžiui, sriuba su kalendra, bet ne su čili pipiru. Toks jis vidurkyje, ne ūminės ar lėtinės
gleivių ligos atveju. Ūminė gleivių liga pasižymi skausmu, karščiavimu, gleivinės patinimu, - tai
uždegimas, toks kaip sinusitas su temperatūra. Iki ,,užsidegant“, t. y. iki kol organizmas pakelia
temperatūrą, kad pagreitėtų valymosi procesai, būna šaltoji ligos dalis. Tai gleivių stagnacija. Ji natūrali
žiemą, kai mes kaupiame. O štai ankstyvas pavasarį natūraliai suaktyvėja skysčių tekėjimas. Gamtoje
ankstyvą pavasarį saulės atokaitoje ima varvėti varvekliai, naktį vėl sušąla. Ima tirpti sniegas, polaidžio
vandenys teka upeliais. Pas žmogų ima varvėti nosis, ir mes dažnai manome, jog nuo peršalimo. Ir taip, ir
ne tik. Tai natūralu. Tokiu metu reikia ne stabdyti tekėjimą, bet pasinaudoti juo. Tekėjimas rodo, kad
žiemos meto savybės – perteklius, jo kaupimas, t. y. tikra stagnacija jau baigėsi. Lai teka ir šalina tai, ką
reikia pašalinti, kas susikaupė kaip žiemą būtino pertekliaus atliekos. Pasinaudokime šiuo gamtos ritmo
dėsniu, kaip ir siūloma senųjų medicinų. Gydomasis elgesys būtų – saugoti inkstus nuo vėjų ir save nuo
pernelyg didelės veiklos, per didelio lėkimo, kuri būdinga šiam sezonui. Penki pankoliai pavasariui – jie
kvapnūs ir malonūs, juos galima sukramtyti po valgio.


Kokie augalai valo kraują?


Garšva lotyniškai yra podagrarium, pavadinimas jau nurodo į jos poveikį. Kaip užbėgti už akių
podagrai? Pavasarį normalu turėti siekiamybę judinti žiemos sankaupas, šiuo atveju druskų sankaupas
sąnariuose, latakų ir kanalų posūkiuose, taip pat ir skystinti kraują.

Blindė. Tai puikus gluosninių šeimos augalas (Salix caprea). Blindės žiedų, ar kitaip, kačiukų arbata
naudojama, kaip sakoma, nuo peršalimo. Toks ,,peršalimo“ gydymas daro limfą ir kraują takesnius,
skystina juos, saugo nuo sulipimo. Įsivaizduokim sulipusį kraują, gleivėtą... Tokiame kraujyje puiki terpė
įsikurti pirmuonims, sinusų gleivėse palankios sąlygos infekcijai sukelti uždegimą. Galima nelaukti
uždegimo, o pradėti gerti blindės arbatą kiekvieną ankstyvą pavasarį. Tuo pat tikslu naudojama ir blindės
žievė, ją tinka maišyti su erškėčio uogomis. Visame mūsų organizme cirkuliuoja geltonieji skysčiai,
kitaip, limfa, ir galima su tokia arbata pasiekti sąnarius ir tolimus audinius. Beje, pirtis irgi geras būdas
suminkštinti limfą, sušildyti ją. Tinka gerti pirtyje būtent tokią arbatą.


Augalai virškinimui


Česnakas, kaip ir dilgėlė, puikiai skaido gleives. Pavasarį labai naudinga vartoti meškinį česnaką, kaip ir
kitus tamsiai žalios spalvos augalus. Debesylo šaknis – puikus vaistas kraujo ir gleivių ligoms gydyti.
Verta į savo mitybą įtraukti imuninę sistemą stiprinančių ir gleivines sutepančių prieskonių, tokių kaip
maltos moliūgo sėklos, ispaninio šalavijo (Chia) sėklos, linų sėmenys, saulėgrąžos, kanapių sėklos.
Toks mišinys turi daug ląstelienos, kuri stiprina imunitetą ir gamina antioksidantus. Norint padėti
gleivinėms vertėtų prisiminti košes iš bolivinės balandos, burnočio. Ciberžolė – prieskonių karalienė. Ją
palankiausia vartoti kartu su juodaisiais pipirais ir imbieru, kuris gerina virškinimo kokybę, mažina
gleives.


Augalai, aktyvinantys medžiagų apykaitą


Raktažolė. Labai tinka derinyje su garšva.
Kiaulpienių lapai. Jie visapusiški, veikia plačiai, tinka su garšvomis.
Nereikia bijoti valgyti jaunos dilgėlės. Sklando mitas, kad dilgėlė sutirštins kraują. Dilgėlė labiau valo
kraują, negu tirština, ypač jauna. Kraujas tampa lipnus nuo sausainių ir kitų miltinių panašių produktų,
negu nuo dilgėlės. Miltus, sulipintus riebalais, cukrumi ir pienu, organizmui sunku išskaidyti, ir kraujas
tai parodo. Padidėja infarktų ir insultų tikimybė. Žinau gydytoją Utenoje, kuris skiria dilgėlę valgyti tris
mėnesius, ir visi kraujo rodikliai būna geresni, nei prieš vartojant. Be to, galima naudoti kartu su
kiaulpienės lapais, kurie skystina kraują (lygiomis dalimis).
Taigi, raktažolė, šalpusnis, meškinis česnakas, kiaulpienė, blindė, garšva, liepos jauni lapeliai ir pumpurai,
dilgėlė - juos ruošiu dabar, galite rinkti ir jūs. O greitai pražys juodauogis šeivamedis (lot.
Sambucusnigra). Jo žiedai skystina gleives ir kraują. Vingiorykštė – skystina kraują, tinka po pirties ar
karščiuojant. Štai tada kraujas tirštėja. Svarbu padėti pačiam sau, kad valytųsi veninis kraujas ir nuimti
apkrovimą nuo limfos.


Kelioninis variantas – žolelės milteliais


Pačios stipriausios piktžolės prieš mūsų ligas – tai kiaulpienė, garšva, dilgėlė. Šiuo atveju – prieš limfos
netekėjimą, jos apykaitos sutrikimą. Sinusito, bronchito, gastrito, celiulito ir kitų – itų priešistorė, pradžia,
yra nepakankama apykaita, gleivių sankaupa.
Aš malu garšvą, kiaulpienę ir dilgėlę į miltelius – tai yra toks kelioninis variantas (mišinys „Žalioji
energija“). Kai esi nuolat tarsi ,,kelionėje“ - pagal savo gyvenimo būdą... Kai negyveni švariam kaime
savo malonumui, o dirbi savo darbą. Gyvenant kaime tuo labiau nėra laiko rūpintis blindėmis ir
garšvomis. Tuomet tas ,,kelioninis“ variantas gali būti labai naudingas. Sumaltos žolytės į miltelius,
arbatinis šaukštelis jų, tiesiog užsigeriant vandeniu. Patogu. Šaukštelyje yra neįtikėtinai didelis tūris žalių
lapų. Žaluma, arba chlorofilas – tai mūsų ,,žaliasis kraujas“. Chlorofilo ir hemoglobino formulės labai
artimos. Nei salotose, nei agurkuose nėra tiek chlorofilo, kiek šiuose žaliuose lapuose. O be chlorofilo,
kur dar visa kita, kiek gėrio jie savy turi. Tad tai – pavasarinis maistas, ir vaistai per maistą.

Rinkite, vartokite, džiaukitės ir būkite sveiki!